Naują gyvenimą svetur pradėję ir su šeimomis Anglijoje įsikūrę lietuviai neskuba pamiršti gimtosios kalbos ir tradicijų. Rudenį mokslo metus mažieji lietuvaičiai pasitiks ne tik angliškose, bet ir lituanistinėse mokyklėlėse. Jau dabar Anglijos miestuose veikia apie trisdešimt lituanistinių mokyklų, o pirmą rugsėjo šeštadienį Pietų Londone, Lewisham rajone duris atvers ir dar viena šeštadieninė mokyklėlė „Pasagėlė“.

Vaikai moko tėvus

„Pasagėlės“ įkūrėjos Adrija Sikorskytė ir Daiva Staniulytė įsitikinusios, kad net jei tėvai ir negalvoja grįžti į Lietuvą, jie vistiek stengiasi, kad vaikai kalbėtų lietuviškai ir žinotų šalies tradicijas. „Net neabejojame, kad savo šaknis išsaugoti ir perduoti jas vaikams nori visi. Tad lituanistinės mokyklos užsienio šalyse naudingos ir būtinos ne tik į Lietuvą planuojančioms grįžti šeimoms“, - sako A.Sikorskytė. Naujos lituanistinės mokyklėlės sumanytojos džiaugiasi, kad dar net neatvėrus durų jos sulaukė daugybės susidomėjusių tėvų skambučių ir sąrašuose jau turi dvylika būsimų mokinių.

Pasak mokytojų, iš didelės meilės vaikams ir savo darbui įsteigusios savaitgalinę mokyklą jos pasiruošusios ne tik malonioms akimirkoms, bet ir sunkumams. „Juk vieną yra mokyti apie Lietuvą gyvenančius gimtinėje, o visai kas kitą visą tai perteikti svetur įkurdintiems vaikams, - svarsto Adrija. - Čia apie Lietuvą turi kalbėti vaikui, kuris gal net joje nėra buvęs. Neseniai draugė pasakojo kaip jos keturių metukų sūnus, nuvažiavęs paviešėti į gimtinę, sako: „mama, čia Kaunas, Trakai, o tu sakei, kad važiuojam į Lietuvą“. Anglijoje gyvenantys mažieji visai kitaip suvokia Lietuvą. Tad turime adaptuotis prie šių vaikų poreikių“.

Pasikeitę tėvų ir vaikų santykiai lituanistinėms mokykloms taip pat tampa iššūkiu. Daiva pasakoja, kad svetimas kalbas vaikai įsisavina labai greitai, tad atvykę į užsienį, lankydami šalies mokyklas, penkias dienas per savaitę kalbėdami angliškai, susiradę angliakalbių draugų, jie po metų kitų angliškai kalba laisvai. Tuo tarpu kai kurie tėvai kalbos barjero taip ir neperžengia. „Stebime komišką situaciją - vaikai moko tėvus. Krenta tėvų autoritetas, jie tampa priklausomi nuo vaikų – juk vaikai jiems vertėjauja ligoninėse, parduotuvėse, kitose įstaigose. Tėvus svečioje šalyje dažniausiai reikia mokinti angliškai, tuo tarpu vaikus – lietuviškai“, - įžvelgia Adrija.

Didžiuojasi patalpomis

Septynerius metus Londone gyvenančias „Pasagėlės“ įkūrėjas likimas suvedė kada jos abi pradėjo dirbti vienoje šeštadieninėje lietuvių mokykloje. „Dar pirmaisiais pažinties mėnesiais Daiva prasitarė: „Ar įsivaizduoji, kaip smagu būtų įsteigti savo mokyklėlę?" Pabendravus paaiškėjo, jog abi turime panašią mokyklos viziją, sutapo ir mūsų vertybės“, - prisimena Adrija.

Šiandien viziją pavertusios realybe moterys sako dega noru kuo greičiau pradėti veiklą. „Labai didžiuojamės unikalia ir gerai apgalvota mokymo programa. Mums svarbu, kad užsiėmimai vyktų sistemingai ir būtų pritaikyti vaiko poreikiams, jo amžiui ir galimybėms. Nemažiau už gerus mokymosi rezultatus mums svarbi ir mokyklos dvasia. Žinome, kad vaikai šeštadieniais į mokyklas eina tik tėvų raginami, o kartais ir verčiami. Puikiai suprantame, kad vaikas, atsėdėjęs mokyklos suole penkias dienas, bus pavargęs. Tad stengsimės, kad atmosfera „Pasagėlėje“ būtų kuo jaukesnė, šiltesnė, atpalaiduojanti, bet kartu ir suteikianti žinių. Norime, kad mažyliai pas mus jaustųsi esą darnios ir mylinčios šeimos nariai, kurioje jie visados yra laukiami, vertinami, kur jiems būtų saugu, gera ir linksma, kur jie turėtų visas galimybes atsiskleisti, išsipasakoti. Stengsimės, kad vaikai bendrautų kaip viena didelė šeima, kad mažesnieji bendrautų su vyresniais, šie savo ruožtu jiems padėtų. Bandysime ir tėvelius suburti. Norime, kad tai būtų vieta, kur visuomet malonu ateiti ir vaikams, ir jų tėvams“, - būsimos mokyklos vizija dalinasi Daiva.