Lietuvoje vis dažniau skambanti ir tėvelius suklusti skatinanti sąvoka „pozityvi tėvystė“ pasiekė ir Kėdainius. Nors šią idėją mūsų krašte skleidžianti socialinė pedagogė Dalia Šeliakienė sako, kad stebuklingos, akimirksniu išsprendžiančios visas vaikų auklėjimo problemas tabletės nėra, pozityvios tėvystės programa – tai, ko ji ilgai ieškojo. Kėdainių švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos socialinė pedagogė džiaugiasi jai suteikta galimybe parodyti, kad būti tėvais – smagu.

Apie stebuklingą tabletę

– Tad kas yra pozityvi tėvystė?

– Taip pavadintas projektas į mūsų šalį atkeliavo iš Olandijos. Jį parengė ir Lietuvoje įgyvendino Nyderlandų JSO (jaunimo, visuomenės ir ekspertų ugdymo) centras, Bendruomenės kaitos ir Paramos vaikams centrai. Projektas pritaikytas Lietuvos šeimoms, nors man teko įsitikinti, kad abiejose šalyse problemos panašios.

Šio projekto tikslas – paskatinti pozityvią tėvystę. Tai vaikų auginimas, kai tėvai taiko veiksmingus ir pagarbius įtakos vaikų elgesiui būdus. Pozityvi tėvystė padeda užtikrinti vaiko teises, tad vaikai užauga sveikesni ir išmoningesni, o tėvai labiau pasitiki savimi.

Projektą sudaro dvi programos: „Sėkmingos tėvystės gebėjimų ugdymas“ ir „Būti tėvais – smagu!“ Nors stebuklingos tabletės vaikų auklėjime nėra, šiose programose nurodytus žingsnelius labai lengva taikyti, ir jeigu mes jų nuosekliai laikysimės, pamatysime, kad auklėti vaikus tampa paprasčiau.

– Kaip šis projektas atkeliavo į Kėdainius?

– Gavau kvietimą dalyvauti seminare, kurį organizavo Bendruomenės kaitos centras. Tema buvo labai aktuali, tad iš karto susidomėjau ir nuvykau. Seniai ieškojau ko nors panašaus – ne atskirų patarimų, teorijos, o modelio, kurį galima taikyti praktiškai. Seminare gautas žinias turėjome pritaikyti praktiškai, tad surengiau mokymus Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakulteto neakivaizdinių ir dieninių studijų studentams. Po to, kitame seminare, gilinomės į sėkmes ir nesėkmes, aiškinomės, ko labiausiai reikia Lietuvos šeimoms. Iškilo būtinybė rengti programą ir paauglių tėvams.

– Kodėl manote, kad tema aktuali?

– Konsultuoju daug tėvelių ir vaikų, kuriems iškyla mokymosi sunkumų. Konsultacijų metu išaiškėjo, kad šeimoms trūksta žinių apie tėvų ir vaikų bendravimą, yra nesusikalbėjimo, nesusipratimų. „Pozityvios tėvystės“ metodai skirti ne socialinės rizikos šeimoms, o toms, kurios geba auklėti vaikus, bet susiduria ar gali susidurti su įvairiais sunkumais. Dalyvaudami šioje programoje, tėvai ar globėjai ne tik gauna žinių apie pozityvią ir saugią tėvystę, bet ir dalinasi patirtimi, idėjomis.

– Kas vyksta mokymų metu?

– Programos „Sėkmingos tėvystės gebėjimų ugdymas“ mokymo kursą sudaro susitikimai su tėveliais, auginančiais 3–12 metų vaikus.  Tėvystės gebėjimai – tai dėmesio skyrimas, gyrimas, apdovanojimas, ribų nustatymas, sakymas „ne“, koreguojantys nurodymai ir atskyrimas, bausmės.

Žingsnelis po žingsnelio

– Iš kur kyla blogas vaiko elgesys?

– Kartais vaikas elgiasi blogai vien dėl to, kad sulauktų tėvų dėmesio. Į gerą vaiko elgesį mes dažnai neatkreipiame dėmesio. Kai vaikui rodomas dėmesys, vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ir jaučia savo vertę. Jeigu tėvai ignoruoja, vaikas griebiasi blogo elgesio. Taigi prieš taikant nuobaudas pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ir pašalinti jį sukėlusias priežastis. Kartais galime pakeisti situaciją, kad vaikas joje neatsidurtų.

– Kodėl taip svarbu pagirti vaiką? Ar negana subarti, kad pasielgė netinkamai?

– Taip, tėveliams sunkiausia įprasti girti vaiką. Tačiau vaikai turi žinoti, kai jie ką nors padaro gerai. Girdami pasakykite vaikui konkrečiai, ką gero jis padarė. Taip jie geriau supranta, kas yra leidžiama, jausis saugiai ir ramiai, jiems geriau seksis mokykloje ir stiprės pasitikėjimas savimi. O tai labai svarbu dabartinei ir būsimai vaiko raidai. Paskatinimas, pagyrimas padeda įsitvirtinti geram elgesiui. O jei nuolat pabrėšime prastą elgesį, jis ir įsitvirtins, menkės vaiko savivertė. Juk kiekvienam – ir suaugusiam, ir vaikui – yra malonu, kai jį pagiria.

– Ar ne per vėlu, jei vaikas vyresnis?

– Kuo anksčiau pradėsime, tuo lengviau bus paauglystėje. Paauglys neklauso įsakymų, su juo reikia tartis. O pradėti daryti gera – niekada nevėlu. Juk dabar, kai aplink tiek daug negerovių, šeimoje ypač reikia meilės ir nuoširdumo. Vaiko gyvenime kasdien nutinka daugybė jam svarbių įvykių, jis patiria įvairių jausmų, kuriais turi pasidalinti su tėvais. Vaikams labai sunku, jeigu nėra su kuo pasidalinti išgyvenimais. 

– Kas programoje sakoma apie materialinį atlygį vaikui?

– Būkite atsargūs, nes vaikai gali tapti priklausomi nuo dovanų. Atlygis gali būti ir nematerialus: apkabinimas, bučinys, pasakos skaitymas ar kita vaikui patinkanti veikla.
Kai prireikia nubausti...

– Tėvai dabar nenori imtis diržo, kokius kitus bausmių būdus siūlo programa?

– Taip, kalbėdama su tėveliais, girdžiu juos sakant, kad nenorime imtis fizinių bausmių. Dabar šia tema daug kalbama ir rašoma, tačiau tiesa yra viena – smurtas gimdo smurtą. Visi tėvai supyksta, tai natūralu, tačiau pozityvios tėvystės programoje yra patarimų, kaip valdyti pyktį ir kaip išvengti susierzinimą keliančių situacijų. Jeig vaikas pasielgė blogai ir jį prireikia nubausti, pasistenkite, kad nuobaudos būtų prasmingos, atitiktų vaiko poelgį ir amžių. Atimkite malonų objektą arba nutraukite malonų elgesį, kai vaikas elgiasi netinkamai. Apie tai trumpai paaiškinkite, bet nesivelkite į diskusijas. Kai nubausite, pasakykite vaikui, ką jis turi toliau daryti, pasistenkite, kad vaikas kuo greičiau galėtų parodyti gerą elgesį ir sulaukti pagyrimo.

Nuobaudose svarbiausia – laikytis nuoseklumo. Jeigu vaikas žinos ribas ir jaus, kad tėvai nuosekliai jų laikosi, jis stengsis nekartoti blogo elgesio. Reikia pabrėžti, kad baudžiate už konkretų negerą poelgį, o ne už tai, kad vaikas „yra negeras“.

– Ką patariama daryti, jei vaikas priešinasi nuobaudai, šaukia, laužo žaislus?

– Tokiu atveju labiausiai tinka 2–5 minučių atskyrimas, tai padeda nurimti ir vaikams, ir tėvams. Tuoju po netinkamo vaiko poelgio pasakykite, kad jis turės pabūti vienas (jeigu vaikas mažas ir bijo būti vienas, galima tyliai pasėdėti kartu). Vieta turi būti rami, nuobodi ir saugi.  Didesnio vaiko galima paprašyti, kad pagalvotų apie savo poelgį. Tai yra veiksminga priemonė, jeigu padėsime vaikui suvokti, už ką ji taikoma ir jeigu ji bus nuosekli.

– Ar vaikas nepradės manipuliuoti, jeigu bausmė jo negąsdina?

– Tokiu atveju reikėtų taikyti kitą būdą. Galbūt uždrausti kuriam laikui jo mėgstamą veiklą, atidėti žadėtą pirkinį ir pan. Jeigu šeimoje yra glaudus bendravimas, pastebėti bausmių poveikį vaikui nesunku. Tėvai apskritai turėtų paskatinti vaikus kalbėti apie jausmus, išsakyti liūdesį ar nerimą. Tada ir vaikas bus empatiškas, mokės suprasti kito jausmus. Nes tai, ką vaikai mato per televizorių, to nemoko. Multiplikaciniai filmai rodo agresiją, smurtą be jokio skausmo. Turime rasti laiko ir pasėdėti kartu su vaiku, kai jis žiūri televizorių. Tada reikia vaikui aiškinti, kas gerai ir kas ne, kokį jausmą sukelia vienas ar kitas veiksmas pačiam vaikui ar kitam žmogui. Praeitą pavasarį teko būti Danijoje, laisvalaikiu įsijungdavau pažiūrėti, ką rodo jų televizijos vaikams ir paaugliams. Žinoma, kalbos nesupratau, tačiau pastebėjau, kad laidos ir filmukai skatina švelnų bendravimą, užuojautą, moko bendravimo tarp skirtingų kartų. Buvau maloniai nustebusi, kai pamačiau, kad tai primena mūsų vaikystėje rodytus multiplikacinius filmus.

Vyks mokymai

– Ar ir toliau skatinsite Kėdainiuose pozityvią tėvystę?

– Taip, būtinai. Tai gera programa, reikia ją rodyti ir taikyti, kad ji plistų per šeimas ir tėvus. Sulaukusi palaikymo iš mūsų įstaigos vadovo, planuoju nuo rugsėjo rengti mokymus tėveliams ikimokyklinukų ir pradinukų įstaigose, taip pat mielai su programa supažindinčiau klasių auklėtojus, socialinius pedagogus. Balandžio mėnesį mokymų ciklą jau surengiau Švietimo centre, o birželį pas mus praktiką atliekanti socialinė pedagogė norėtų surengti seminarų ciklą Sirutiškyje. 

– Kaip manote, ar dirbantys tėvai ras laiko mokymams?

– Žinoma, tėvai labai užimti. Bet atsiminkime, ką mes įskiepysime vaikui, tą ir turėsime ateityje. Nėra nieko vertingiau, nei matyti laimingus vaikus. Tada ir mes patys būsime laimingi.

Irmina Valantonytė