2012 m. Gegužės 22 d., Antradienis,
2011 gegužės 11 08:40, www.kedainietis.lt
Jauniausia Kėdainių rajono ir miesto mokykla gegužės mėnesį švenčia savo 17-ąjį gimtadienį.
Gimtadienis –jaunuolio amžiaus, tačiau jau esame išsikovoję pripažinimą tarp vaikų ir jaunimo, sukūrę gražias tradicijas, didžiuojamės išpuoselėtais mokyklos kabinetais ir aplinka. Esame žinomi ne tik rajono, bet ir respublikos mokyklų kontekste.
Pradžia nebuvo lengva. Supratome -mūsų būsimiems mokiniams bus sunku siekti aukštų akademinių rezultatų, nes jie taip vadinamo „paskutinio suolo“ kontingentas, įpratęs „neužkliūti“ mokytojams. Per pamokas sėdi tyliai ir užsiima savais darbais, kartu su gabesniais mokiniais nespėja, o mokytojas tiesiog neturi laiko dažniau jiems padėti. Dalis mokinių neturi mokymosi įgūdžių, antramečiai, praleidę nemažai užsiėmimų, kartais tiesiog nesuinteresuoti mokytis.
Jeigu ir atėjus į Jaunimo mokyklą, reikės tyliai sėdėti „paskutiniajame suole“, o žinios bus įvertintos tuo pačiu dvejetu ar trejetu, kam tada keisti mokyklą?
Tie nedrąsūs, pasyvūs, nepasitikintys savimi ir kitais „paskutinio suolo“ mokiniai turėjo būti matomi mūsų mokykloje. Privalėjome sudaryti galimybes atsiskleisti jų gebėjimams, padėti įgyti pasitikėjimą savo jėgomis. Pamokos turėjo būti kitokios: patrauklios, užpildytos mokiniams įdomia veikla, pastiprintos gyvenimiškąja patirtimi, o pati mokykla - formuoti socialinius ir praktinius įgūdžius.
Pirmiausia pradėjome mokytis mes, mokytojai. Dalyvavome kvalifikacijos tobulinimo renginiuose jaunimo mokykloms, domėjomės anksčiau įsteigtų mokyklų gerąja patirtimi, ieškojome savojo veiklos modelio. Pradėjome kurti tokią vertinimo sistemą, kuri ugdytų mokinio pasitikėjimą savimi ir sudarytų realias galimybes vertinti žinias bent minimaliu teigiamu balu-ketvertu. Išbandėme kelis alternatyvaus vertinimo variantus, kol geriausiai „prigijo“ 100-taškė sistema, kuri motyvuoja mokinį kasdien lankyti mokyklą , aktyviai dalyvauti pamokinėje , neformaliojoje veikloje ir kaupti vertinimo taškus.
Mūsų mokiniams geriau sekasi tada, kai jie teorines žinias gali paremti praktine patirtimi, pritaikyti jas kasdieniame gyvenime. Jau esame išbandę ir rezultatyviai pritaikę mokymą, pagrįstą užklasinių užduočių metodu. Jo esmė-matėme, stebėjome. Išsiaiškinkime - kodėl?
Per mokslo metų dienas, skirtas kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei ir kitokiai veiklai, aplankytos beveik visos Kėdainių kultūros, poilsio, švietimo įstaigos, žiniasklaidos, leidybos, kitos verslo įmonės, susipažinta su vykdoma veikla, dirbančiais specialistais. Mokiniai sąsiuviniuose pasižymėdavo svarbiausius faktus, datas, kitus duomenis. O prasidėjus pamokoms, jie grįždavo prie savo užrašų tam, kad sėkmingai spręstų uždavinius, rašytų rašinius, diskutuotų apie tai, ką matė, stebėjo, išgirdo ekskursijų metu.
Taip tobulėjome patys, ėmėme dalintis gerąja darbo patirtimi, tapome atviri kaitai ir naujovėms.
Praktine mokinių patirtimi pagrįstos modulių “Chemija buityje“( mokytoja Danguolė Petrauskienė), „Fizika kasdieniame gyvenime“(mokytoja Violeta Ramanauskaitė), ikiprofesinio mokymo „Stalystė ir statybos darbai“( mokytojas Henrikas Juškus),“Namų ūkio ekonomika-amatai ir verslumas“(mokytoja Elvyra Skeivienė) bei „Automobilizmo pagrindai“( mokytojas Rimantas Tepcovas) pamokos.
Svarbu, kai mokiniai įgytas per vieno dalyko pamokas žinias geba pritaikyti kitų dalykų pamokose. Trečius metus su įdomumu lankomos mokytojų Indrės Milašiutės ir Intos Karbočienės vedamos integruoto anglų kalbos ir geografijos kurso pamokos. Mokiniai noriai mokosi integruoto ugdymo lietuvių kalbos ir informacinių technologijų kurso „Biuro raštvedyba“ ir „Maketavimas ir leidyba”, kurį organizuoja lietuvių kalbos mokytojos Ernesta Lipnevičienė ,Giedrė Kurovienė ir informacinių technologijų mokytojos Larisa Barsukova ir Ingrida Skruodenienė.
Įvairūs integruoti projektai, patraukli popamokinė veikla sudaro galimybes mokinių saviraiškai, pastebimi jų organizaciniai, meniniai, sportiniai gebėjimai. Gera matyti, kada mokiniuose atsiskleidžia dainininko, šokėjo, skaitovo, garso operatoriaus, dailininko ar kitokie talentai..
Džiugu, kai mūsų mokiniai minimi tarp konkursų laureatų, prizininkų. Smagu, kai į mokyklą nuolat užsuka buvę jos mokiniai, dabar besimokantys kitose mokymo įstaigose. Dažnas pasako, kad mielai grįžtų, jei čia galėtų įgyti ir vidurinį išsilavinimą. Todėl ugdymo organizavimo patrauklumu ir didžiuojamės, nes tiek 12-17 metų vaikai ir jaunimas, tiek jų tėvai mumis pasitiki, ir kasmet vis skaitlingesnis mokinių būrys ateina ugdytis.
Kiekvieną pavasarį Jaunimo mokyklą baigia nemažas „mažųjų abiturientų“ būrelis. Per 16 metų Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 463 mokiniai. Šį birželį mokykla išleis savo septynioliktąją laidą. Pagrindinio ugdymo programą sėkmingai baigia 53 dešimtokai. Dauguma jų mokysis Kėdainių profesinio rengimo centro III –osios pakopos siūlomų specialybių, keletas lankys Suaugusiųjų mokymo centro arba miesto gimnazijų 11 klasę.
Tolimesnio mokymosi perspektyvą mokiniai planavo rimtai ir atsakingai, o mes, mokytojai, neleidome jiems išsigąsti savo paties nežinojimo ar nesupratimo, mokėme pasitikėti savo galimybėmis.
Septyniolikos metų sukaktis – ženkli laiko ir kokybės požiūriu. Dirbdama mokykloje nuo pirmųjų įsikūrimo akimirkų išgyvenau kiekybinę ir kokybinę bendruomenės kaitą, įsitikinau, kiek daug prasmingo ir efektyvaus gali nuveikti darni administracijos komanda ir mokytojai - tikri lyderiai ir profesionalai. Ir kiek daug gali nuveikti mokykla ir šeima kartu !.. Jei tėvai suvokia mokslo vertę, jei padeda savo vaikui, praradusiam paauglystės laikotarpiu mokymosi motyvaciją, ją vėl atrasti vardan savo ateities.
Šiandien Jaunimo mokykla - moderni švietimo įstaiga, aktyviai dalyvaujanti ESF, šalies ir rajono projektuose, nuosekliai bendradarbiaujanti ir svetingoje aplinkoje puoselėjanti partnerystę. Visą gegužės mėnesį mokyklos durys atviros krašto bendruomenei, tėvams, būsimiems mokiniams. Susitikimuose viliuosi geranoriškumo ir dialogo.
Tikiuosi, kad ir ateityje mokykla liks patrauklia ir šiuolaikiška ugdymosi vieta vaikams ir jaunimui, siekiančiam lavinti bendruosius gebėjimus ir stiprinti praktinius socialinius įgūdžius. Mes esame ir būsime atviri kaitai, jaunų žmonių poreikių ir interesų stiprinimo formų ir metodų paieškoms. Tikime savo veikla ir jos kokybe, nes bendraujant ir bendradarbiaujant visada aplanko sėkmė.
Vlada Kaklauskienė,
Kėdainių jaunimo mokyklos
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Gimtadienis –jaunuolio amžiaus, tačiau jau esame išsikovoję pripažinimą tarp vaikų ir jaunimo, sukūrę gražias tradicijas, didžiuojamės išpuoselėtais mokyklos kabinetais ir aplinka. Esame žinomi ne tik rajono, bet ir respublikos mokyklų kontekste.
Pradžia nebuvo lengva. Supratome -mūsų būsimiems mokiniams bus sunku siekti aukštų akademinių rezultatų, nes jie taip vadinamo „paskutinio suolo“ kontingentas, įpratęs „neužkliūti“ mokytojams. Per pamokas sėdi tyliai ir užsiima savais darbais, kartu su gabesniais mokiniais nespėja, o mokytojas tiesiog neturi laiko dažniau jiems padėti. Dalis mokinių neturi mokymosi įgūdžių, antramečiai, praleidę nemažai užsiėmimų, kartais tiesiog nesuinteresuoti mokytis.
Jeigu ir atėjus į Jaunimo mokyklą, reikės tyliai sėdėti „paskutiniajame suole“, o žinios bus įvertintos tuo pačiu dvejetu ar trejetu, kam tada keisti mokyklą?
Tie nedrąsūs, pasyvūs, nepasitikintys savimi ir kitais „paskutinio suolo“ mokiniai turėjo būti matomi mūsų mokykloje. Privalėjome sudaryti galimybes atsiskleisti jų gebėjimams, padėti įgyti pasitikėjimą savo jėgomis. Pamokos turėjo būti kitokios: patrauklios, užpildytos mokiniams įdomia veikla, pastiprintos gyvenimiškąja patirtimi, o pati mokykla - formuoti socialinius ir praktinius įgūdžius.
Pirmiausia pradėjome mokytis mes, mokytojai. Dalyvavome kvalifikacijos tobulinimo renginiuose jaunimo mokykloms, domėjomės anksčiau įsteigtų mokyklų gerąja patirtimi, ieškojome savojo veiklos modelio. Pradėjome kurti tokią vertinimo sistemą, kuri ugdytų mokinio pasitikėjimą savimi ir sudarytų realias galimybes vertinti žinias bent minimaliu teigiamu balu-ketvertu. Išbandėme kelis alternatyvaus vertinimo variantus, kol geriausiai „prigijo“ 100-taškė sistema, kuri motyvuoja mokinį kasdien lankyti mokyklą , aktyviai dalyvauti pamokinėje , neformaliojoje veikloje ir kaupti vertinimo taškus.
Mūsų mokiniams geriau sekasi tada, kai jie teorines žinias gali paremti praktine patirtimi, pritaikyti jas kasdieniame gyvenime. Jau esame išbandę ir rezultatyviai pritaikę mokymą, pagrįstą užklasinių užduočių metodu. Jo esmė-matėme, stebėjome. Išsiaiškinkime - kodėl?
Per mokslo metų dienas, skirtas kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei ir kitokiai veiklai, aplankytos beveik visos Kėdainių kultūros, poilsio, švietimo įstaigos, žiniasklaidos, leidybos, kitos verslo įmonės, susipažinta su vykdoma veikla, dirbančiais specialistais. Mokiniai sąsiuviniuose pasižymėdavo svarbiausius faktus, datas, kitus duomenis. O prasidėjus pamokoms, jie grįždavo prie savo užrašų tam, kad sėkmingai spręstų uždavinius, rašytų rašinius, diskutuotų apie tai, ką matė, stebėjo, išgirdo ekskursijų metu.
Taip tobulėjome patys, ėmėme dalintis gerąja darbo patirtimi, tapome atviri kaitai ir naujovėms.
Praktine mokinių patirtimi pagrįstos modulių “Chemija buityje“( mokytoja Danguolė Petrauskienė), „Fizika kasdieniame gyvenime“(mokytoja Violeta Ramanauskaitė), ikiprofesinio mokymo „Stalystė ir statybos darbai“( mokytojas Henrikas Juškus),“Namų ūkio ekonomika-amatai ir verslumas“(mokytoja Elvyra Skeivienė) bei „Automobilizmo pagrindai“( mokytojas Rimantas Tepcovas) pamokos.
Svarbu, kai mokiniai įgytas per vieno dalyko pamokas žinias geba pritaikyti kitų dalykų pamokose. Trečius metus su įdomumu lankomos mokytojų Indrės Milašiutės ir Intos Karbočienės vedamos integruoto anglų kalbos ir geografijos kurso pamokos. Mokiniai noriai mokosi integruoto ugdymo lietuvių kalbos ir informacinių technologijų kurso „Biuro raštvedyba“ ir „Maketavimas ir leidyba”, kurį organizuoja lietuvių kalbos mokytojos Ernesta Lipnevičienė ,Giedrė Kurovienė ir informacinių technologijų mokytojos Larisa Barsukova ir Ingrida Skruodenienė.
Įvairūs integruoti projektai, patraukli popamokinė veikla sudaro galimybes mokinių saviraiškai, pastebimi jų organizaciniai, meniniai, sportiniai gebėjimai. Gera matyti, kada mokiniuose atsiskleidžia dainininko, šokėjo, skaitovo, garso operatoriaus, dailininko ar kitokie talentai..
Džiugu, kai mūsų mokiniai minimi tarp konkursų laureatų, prizininkų. Smagu, kai į mokyklą nuolat užsuka buvę jos mokiniai, dabar besimokantys kitose mokymo įstaigose. Dažnas pasako, kad mielai grįžtų, jei čia galėtų įgyti ir vidurinį išsilavinimą. Todėl ugdymo organizavimo patrauklumu ir didžiuojamės, nes tiek 12-17 metų vaikai ir jaunimas, tiek jų tėvai mumis pasitiki, ir kasmet vis skaitlingesnis mokinių būrys ateina ugdytis.
Kiekvieną pavasarį Jaunimo mokyklą baigia nemažas „mažųjų abiturientų“ būrelis. Per 16 metų Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 463 mokiniai. Šį birželį mokykla išleis savo septynioliktąją laidą. Pagrindinio ugdymo programą sėkmingai baigia 53 dešimtokai. Dauguma jų mokysis Kėdainių profesinio rengimo centro III –osios pakopos siūlomų specialybių, keletas lankys Suaugusiųjų mokymo centro arba miesto gimnazijų 11 klasę.
Tolimesnio mokymosi perspektyvą mokiniai planavo rimtai ir atsakingai, o mes, mokytojai, neleidome jiems išsigąsti savo paties nežinojimo ar nesupratimo, mokėme pasitikėti savo galimybėmis.
Septyniolikos metų sukaktis – ženkli laiko ir kokybės požiūriu. Dirbdama mokykloje nuo pirmųjų įsikūrimo akimirkų išgyvenau kiekybinę ir kokybinę bendruomenės kaitą, įsitikinau, kiek daug prasmingo ir efektyvaus gali nuveikti darni administracijos komanda ir mokytojai - tikri lyderiai ir profesionalai. Ir kiek daug gali nuveikti mokykla ir šeima kartu !.. Jei tėvai suvokia mokslo vertę, jei padeda savo vaikui, praradusiam paauglystės laikotarpiu mokymosi motyvaciją, ją vėl atrasti vardan savo ateities.
Šiandien Jaunimo mokykla - moderni švietimo įstaiga, aktyviai dalyvaujanti ESF, šalies ir rajono projektuose, nuosekliai bendradarbiaujanti ir svetingoje aplinkoje puoselėjanti partnerystę. Visą gegužės mėnesį mokyklos durys atviros krašto bendruomenei, tėvams, būsimiems mokiniams. Susitikimuose viliuosi geranoriškumo ir dialogo.
Tikiuosi, kad ir ateityje mokykla liks patrauklia ir šiuolaikiška ugdymosi vieta vaikams ir jaunimui, siekiančiam lavinti bendruosius gebėjimus ir stiprinti praktinius socialinius įgūdžius. Mes esame ir būsime atviri kaitai, jaunų žmonių poreikių ir interesų stiprinimo formų ir metodų paieškoms. Tikime savo veikla ir jos kokybe, nes bendraujant ir bendradarbiaujant visada aplanko sėkmė.
Vlada Kaklauskienė,
Kėdainių jaunimo mokyklos
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.
Kraunama...
Populiariausios naujienos
