2011 rugpjūčio 4 08:00, Rinkos aikštė
Liepos pabaigoje pirmąkart Dotnuvoje surengta kraštiečių šventė buvo geriausias renginys per pastaruosius dvidešimt metų. Į jį sugužėjo tiek svečių, kad automobiliai netilpo stovėjimo aikštelėse.
Prasidėjo šv. Mišiomis
Šventė prasidėjo Dotnuvos bažnyčioje, kur šv. Mišias už visus kada nors gyvenusius Dotnuvoje aukojo kunigas Gražvydas Geresionis. Joms pasibaigus vietiniai gyventojai ir artimiausių Ąžuolaičių ir Volučių kaimų žmonės rinkosi prie Dotnuvos pagrindinės mokyklos pastato, kur visi sugiedojo Lietuvos himną.
Renginio vedėjai rajono tarybos narei, pedagogei Nijolei Mykolaitienei paskelbus antrąją šventės dalį, suskambo dainos apie Lietuvą. Smagų koncertą pradėjo svečiai iš Kelmės rajono senjorų bendruomenės „Artimi“, po jų savo atliekamus kūrinius Dotnuvai skyrė Ramygalos Sasių šeimos kapela. Taip pat pasirodė Vainotiškių, Šlapaberžės, Akademijos ir vietiniai dotnuviškiai muzikantai bei dainininkai, vadovaujami Antano Babensko. Sveikino organizatorę
Kraštiečių susibūrime skambėjo sveikinimai ir linkėjimai. O pačių nuoširdžiausių ir šilčiausių žodžių sulaukė šio renginio siela ir pagrindinė šventės organizatorė Dotnuvos senjorų klubo įkūrėja Vanda Batūrienė.
Vėliau visi norintys didžiuliame ekrane galėjo pasižiūrėti nuotraukas, darytas prieš tris keturis dešimtmečius, kuriose kai kurie svečiai atpažino save ir prisiminė, kokie jie buvo jaunystėje.
Šventės dalyviai apžiūrėjo paveikslų kolekcijas, visus buvusio vienuolyno rūsius, liturginius drabužius ir čia kunigavusio Tėvo Stanislovo surinktą biblioteką.
Negailėjo vaišių
Beje, tądien miestelio parduotuvėse pirkiniai buvo dedami tik į maišelius su Dotnuvos atvaizdais.
Šventės dalyviams auksarankės moterys prikepė įvairių skanumynų, o ūkininkai padovanojo daug įvairiausių daržovių. Prie Tėvo ir Mamos stalų sparčiai sukosi Romas Valatka, kuris visus vaišino šviežiais lašinukais. O Kėdainių rajono bitininkas Alfonsas Maniokas iš Vainotiškių atvežė tikro lietuviško midaus statinaitę ir vaišino visus norinčiuosius.
Viskas už dyką
Pirmoji Dotnuvos kraštiečių šventė buvo surengta neišleidus nė vieno cento. Organizatoriai neieškojo rėmėjų ir neprašė pinigų iš valdžios. Tą ypač pabrėžė buvęs ilgametis Dotnuvos seniūnas Antanas Alekna.
Dotnuviškių nuomone, šventę galima surengti ir be pinigų, tereikia vieno žmogaus iniciatyvos ir mokėjimo suburti bendraminčius bei būtina mylėti savo gimtinę ir jos gyventojus.
Padėkos prisidėjusiems
Vietos gyventojai įsitikinę, kad Dotnuvos kraštiečių šventė pavyko. Žmonės buvo pasiilgę vieni kitų, norėjo pakalbėti, pasitarti ar tiesiog pabūti drauge.
Už puikų renginį dalyviai dėkoja V. Batūrienei, V. Stogevičiui, A. Šimkevicienei, N. Mykolaitienei, R. Urbonavičiui, A. Lisenkai, G. Galicinui, A. Šliužui, L. Gyliui, Z. Milašiui, A. Urbelienei, A. Ulickienei, F. Markovai, R. Neiceliui, R. Ribačiauskui, Kvedarų ir Tvarevičių šeimoms, Boguševičių giminei, J. Liutkienei, G. Geresioniui, A. Aleknai, Dotnuvos, Ąžuolaičių ir Volučių
gyventojams bei visiems, prisidėjusiems prie šventės.
Aušra Malinauskienė
Prasidėjo šv. Mišiomis
Šventė prasidėjo Dotnuvos bažnyčioje, kur šv. Mišias už visus kada nors gyvenusius Dotnuvoje aukojo kunigas Gražvydas Geresionis. Joms pasibaigus vietiniai gyventojai ir artimiausių Ąžuolaičių ir Volučių kaimų žmonės rinkosi prie Dotnuvos pagrindinės mokyklos pastato, kur visi sugiedojo Lietuvos himną.
Renginio vedėjai rajono tarybos narei, pedagogei Nijolei Mykolaitienei paskelbus antrąją šventės dalį, suskambo dainos apie Lietuvą. Smagų koncertą pradėjo svečiai iš Kelmės rajono senjorų bendruomenės „Artimi“, po jų savo atliekamus kūrinius Dotnuvai skyrė Ramygalos Sasių šeimos kapela. Taip pat pasirodė Vainotiškių, Šlapaberžės, Akademijos ir vietiniai dotnuviškiai muzikantai bei dainininkai, vadovaujami Antano Babensko. Sveikino organizatorę
Kraštiečių susibūrime skambėjo sveikinimai ir linkėjimai. O pačių nuoširdžiausių ir šilčiausių žodžių sulaukė šio renginio siela ir pagrindinė šventės organizatorė Dotnuvos senjorų klubo įkūrėja Vanda Batūrienė.
Vėliau visi norintys didžiuliame ekrane galėjo pasižiūrėti nuotraukas, darytas prieš tris keturis dešimtmečius, kuriose kai kurie svečiai atpažino save ir prisiminė, kokie jie buvo jaunystėje.
Šventės dalyviai apžiūrėjo paveikslų kolekcijas, visus buvusio vienuolyno rūsius, liturginius drabužius ir čia kunigavusio Tėvo Stanislovo surinktą biblioteką.
Negailėjo vaišių
Beje, tądien miestelio parduotuvėse pirkiniai buvo dedami tik į maišelius su Dotnuvos atvaizdais.
Šventės dalyviams auksarankės moterys prikepė įvairių skanumynų, o ūkininkai padovanojo daug įvairiausių daržovių. Prie Tėvo ir Mamos stalų sparčiai sukosi Romas Valatka, kuris visus vaišino šviežiais lašinukais. O Kėdainių rajono bitininkas Alfonsas Maniokas iš Vainotiškių atvežė tikro lietuviško midaus statinaitę ir vaišino visus norinčiuosius.
Viskas už dyką
Pirmoji Dotnuvos kraštiečių šventė buvo surengta neišleidus nė vieno cento. Organizatoriai neieškojo rėmėjų ir neprašė pinigų iš valdžios. Tą ypač pabrėžė buvęs ilgametis Dotnuvos seniūnas Antanas Alekna.
Dotnuviškių nuomone, šventę galima surengti ir be pinigų, tereikia vieno žmogaus iniciatyvos ir mokėjimo suburti bendraminčius bei būtina mylėti savo gimtinę ir jos gyventojus.
Padėkos prisidėjusiems
Vietos gyventojai įsitikinę, kad Dotnuvos kraštiečių šventė pavyko. Žmonės buvo pasiilgę vieni kitų, norėjo pakalbėti, pasitarti ar tiesiog pabūti drauge.
Už puikų renginį dalyviai dėkoja V. Batūrienei, V. Stogevičiui, A. Šimkevicienei, N. Mykolaitienei, R. Urbonavičiui, A. Lisenkai, G. Galicinui, A. Šliužui, L. Gyliui, Z. Milašiui, A. Urbelienei, A. Ulickienei, F. Markovai, R. Neiceliui, R. Ribačiauskui, Kvedarų ir Tvarevičių šeimoms, Boguševičių giminei, J. Liutkienei, G. Geresioniui, A. Aleknai, Dotnuvos, Ąžuolaičių ir Volučių
gyventojams bei visiems, prisidėjusiems prie šventės.
Aušra Malinauskienė
Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.




