2011 liepos 24 11:46, www.alytiskis.lt
Liepos 22 d. Punios miestelio aikštėje vyko Šviežios duonelės šventė - Oninės. Į nuostabią tradicine tapusią jau 10 -ąją šviežios duonelės šventę, kurios metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas duonai, suplūdo be galo daug vietinių gyventojų ir svečių tarp kurių buvo ir liaudiškos muzikos kapela "Vilainiai".
Liepa - pats vidurvasaris, karščiausias vasaros mėnuo, kurį vainikuoja Oninių šventė. Tai viena iš senesnių lietuvių liaudies švenčių. Puniškiai kaip ir kiekvienos kultūringos tautos žmonės stengiasi atsigręžti į savo praeitį, saugoti gamtą, puoselėti ir išsaugoti senąsias tradicijas, papročius.
Neatsitiktinai nuo 2003 m. švenčiama šviežios duonelės šventė (Oninės), nes šis kraštas pats turtingiausias Onomis. Čia gyvena 88 Onos ir 3 Onutės. Ilgus dešimtmečius Onutės vardas buvo vienas populiariausių Lietuvoje ir Punioje. Šis vardas yra kilęs iš hebrajiško HANNAN - ir reiškia, jog „Dievas buvo man malonus". Lietuviai pamėgo šį vardą ir nuo seno labai gerbė Oną. Žmonės ją švelniai vadino „Dievo bobute". Labai džiaugdavosi tuo šeimos tėvai, kurie turėjo dukrą Onutę ir krikšto motiną Oną. Toji „Dievo bobutė" -Ona, Onelė, Onutė per visą gyvenimą globodavo savo krikštadukras, krikštasūnius. Per Onines ji mergaitei dovanodavo suknelę, berniukams - batus. Per vestuves Onos dažnai būdavo svočios, kepdavo „Dievo bobutės pyragą". Šias tradicijas puniškiai yra išsaugoję iki šių dienų. Kitose Lietuvos vietovėse šios tradicijos yra užmirštos.
Liepa - pats vidurvasaris, karščiausias vasaros mėnuo, kurį vainikuoja Oninių šventė. Tai viena iš senesnių lietuvių liaudies švenčių. Puniškiai kaip ir kiekvienos kultūringos tautos žmonės stengiasi atsigręžti į savo praeitį, saugoti gamtą, puoselėti ir išsaugoti senąsias tradicijas, papročius.
Neatsitiktinai nuo 2003 m. švenčiama šviežios duonelės šventė (Oninės), nes šis kraštas pats turtingiausias Onomis. Čia gyvena 88 Onos ir 3 Onutės. Ilgus dešimtmečius Onutės vardas buvo vienas populiariausių Lietuvoje ir Punioje. Šis vardas yra kilęs iš hebrajiško HANNAN - ir reiškia, jog „Dievas buvo man malonus". Lietuviai pamėgo šį vardą ir nuo seno labai gerbė Oną. Žmonės ją švelniai vadino „Dievo bobute". Labai džiaugdavosi tuo šeimos tėvai, kurie turėjo dukrą Onutę ir krikšto motiną Oną. Toji „Dievo bobutė" -Ona, Onelė, Onutė per visą gyvenimą globodavo savo krikštadukras, krikštasūnius. Per Onines ji mergaitei dovanodavo suknelę, berniukams - batus. Per vestuves Onos dažnai būdavo svočios, kepdavo „Dievo bobutės pyragą". Šias tradicijas puniškiai yra išsaugoję iki šių dienų. Kitose Lietuvos vietovėse šios tradicijos yra užmirštos.
Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.









