Šį mėnesį Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai tikisi baigti lankyti rajono vidurines mokyklas ir dalį gimnazijų, kurių moksleivius bando sudominti ugniagesio gelbėtojo profesija. To imtasi pastebėjus, kad po kelerių metų tarnyboje gali pristigti darbuotojų.

Kol kas laisva viena vieta

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Stogevičius sako, kad jo vadovaujamame kolektyve šiuo metu yra viena laisva ugniagesio gelbėtojo darbo vieta, tačiau netolimoje ateityje šis skaičius gali išaugti:

„Per pastaruosius penkerius metus priėmėme tik vieną naują ugniagesį gelbėtoją. Iš vienos pusės žiūrint, tai gerai – kolektyvas stabilus, žmonės jame nesikaitalioja. Tačiau kai kuriems darbuotojams jau artėja pensija, o dar vienas kitas galbūt neatitiks gana griežtų medicininės patikros reikalavimų“.

Tarnybos vadovas teigia, kad į pensiją galima išeiti turint 20 metų tarnybos stažą, be to, ugniagesiu gelbėtoju leidžiama dirbti tik iki 50 metų amžiaus, o norintieji tarnauti toliau turi gauti vidaus reikalų ministro leidimą.

Kaimo vaikinai stipresni

Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinis padalinys, o šioje valdyboje, kaip ir visoje Lietuvoje, jau pradėjo trūkti ugniagesių gelbėtojų.

„Per penkiolika metų, kuriuos dirbu tarnyboje, tokios situacijos dar nebuvo. Pajutome, kad turime ugniagesio gelbėtojo profesija jau dabar sudominti abiturientus, kad jie spėtų baigti mokslus ir įsilieti į mūsų kolektyvą“, – sako V. Stogevičius.

Jis pabrėžia, kad daugiausia tikimasi iš kaimo vietovėse veikiančių mokyklų, nes kaimo vaikinai yra fiziškai aktyvesni ir stipresni, lengviau įveikia fizinio pasirengimo normatyvus ir medicininę patikrą.

Per metus paruošia 60

Ugniagesių gelbėtojų mokykla veikia Vilniuje. Ji turi du filialus, kurių vienas – taip pat Vilniuje, o kitas – už Vilniaus esančiuose Valčiūnuose, kur mokymui pritaikyti buvusios karinės bazės pastatai, pastatyti nauji bendrabučiai, įrengti poligonai, garažai ir visa kita.

Viena moksleivių grupė priimama mokytis nuo rugsėjo, kita – nuo vasario. Per abi grupes parengiama 60 ugniagesių gelbėtojų. Mokslas kartu su praktika užtrunka dešimt mėnesių.

Priimami 18–35 metų amžiaus žmonės, turintys mažų mažiausiai vidurinį išsilavinimą, o atranka prasideda nuo balandžio mėnesio. Tie, kurie norėtų mokytis nuo rugsėjo, per balandį turi pateikti dokumentus.

Griežta apžiūra ir testai

Sėkmingai perėję centrinės medicinos ekspertizių komisijos apžiūrą, stojantieji laiko išsilavinimo testą iš 40-ties klausimų ir fizinio pasirengimo testą, kurio metu tenka bėgti, plaukti, kilnoti svarmenis, atlikti pratimus ant skersinio ir kitokias užduotis.

Įstoja surinkusieji daugiausia balų. Kursantai pasirašo sutartį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir tampa pareigūnais, jų mokymosi laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą.

Kursantai gauna 430 litų stipendiją ir nemokamai gyvena mokyklos bendrabutyje. Tiesa, įgiję profesiją jie įsipareigoja penkerius metus atidirbti valstybės tarnyboje, o priešingu atveju turi padengti mokymosi ir gyvenimo išlaidas, kurios sudaro 18 tūkst. litų.

Kursantai – jau pareigūnai

„Kai kuriuos jaunuolius galbūt gąsdina fiziniai normatyvai ar karinė drausmė su komandomis ir rikiuotėmis rytais, tačiau pareigūnai – statutiniai ugniagesiai gelbėtojai – taip ir turi būti ruošiami, nes gesinant gaisrus ar likviduojant avarijas būtina besąlygiškai paklusti pamainos vadui“, – sako V. Stogevičius.

Beje, į mokyklą stoja ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, kuriems stojant nereikia laikyti išsilavinimo testo.

Aukštojo išsilavinimo siekti patogu ir dirbant. Kadangi ugniagesiai gelbėtojai dirba pamainomis, jiems lieka laiko papildomam darbui, antraeilėms pareigoms arba mokslui, kitaip sakant – karjerai.

Sąlygos daryti karjerą

Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba trijų grupių pareigūnai. Pirmoji grupė, kuriai taikomi griežčiausi sveikatos ir fizinio pasiruošimo reikalavimai, gesina gaisrus ir dirba kitus gelbėjimo darbus.

Gaisrinius automobilius vairuojančiai antrajai grupei minėti reikalavimai mažesni, nes netenka dėvėti apsaugos priemonių, o trečią grupę sudaro dispečeriai ir inspektoriai.

„Jei žmogus nori ir netingi mokytis, iš pirmos grandies jis puikiausiai gali palaipsniui užkopti kad ir į trečią, tapti karininku“, – tvirtina V. Stogevičius.

Jis pabrėžia, kad užimti aukštesnėms pareigoms anksčiau būdavo skelbiami vieši konkursai, bet dabar jie rengiami tik sistemos viduje, tad kilti karjeros laiptais suteikiama galimybė saviems.

Jovita Žebrauskaitė