Sausio mėnesį Kėdainių žurnalistai turėjo unikalią galimybę susipažinti su Lietuvoje viešinčiu kompozitoriumi, muzikantu, filmų apie mambos ir salsos muzikos stilius kūrėju, 33 metų Josue Joseph iš Niujorko (JAV).

Filmuose įamžino muzikos legendas

– Koks Jūsų kelionės po Lietuvą tikslas?

– Pirmiausia noriu pasakyti, kad man yra didelis malonumas būti čia, Lietuvoje ir Kėdainiuose. Lietuvoje lankausi jau trečią kartą ir tuo labai džiaugiuosi. Daug keliauju po Europą pristatydamas savo filmą, o į jūsų šalį pirmąkart atvykau praėjusių metų gegužę, nes norėjau įsitikinti, kad čia taip pat yra aktyvi salsos muzikantų ir šokėjų bendruomenė. Tuo pačiu noriu amerikiečiams įrodyti, kad Lietuva egzistuoja – nes kai Amerikoje žmonėms kalbu apie Lietuvą, daugelis klausia – o kur ji?

– Gal galite plačiau papasakoti apie savo filmą?

– Tai edukacinis filmas „La Epoca“, kurį sudaro trys dalys. Esu šio filmo režisierius ir prodiuseris. Pirmoji dalis nufilmuota JAV, joje pasakoju apie salsos ir mambo istoriją, antroji dalis nufilmuota įvairiuose Europos miestuose, taip pat – ir Vilniuje. Čia filmuojasi vilniečiai salsos šokėjai. Šiuo metu dirbu prie trečiosios dalies, kurią pristatysiu 2013 m. rugpjūčio 13 dieną. Ši
dalis bus vaidybinis kino filmas.

– Kodėl Jums taip svarbu kalbėti apie šiuos dalykus, kuo ypatinga salsos ir mambos istorija?

– Norint atsakyti į šį klausimą, turiu trumpai papasakoti apie savo kilmę. Visą gyvenimą kuriu muziką, improvizuoju, groju su orkestrais, rengiu įrašus ir šoku. Esu „senosios mokyklos“ šokėjas. Mano tėvas – mambos muzikos legenda, žymus kontrabosininkas Alfonso-el Panameno. Būdamas penkerių, pradėjau groti pianinu, o būdamas keturiolikos – parašiau pirmuosius simfoninius kūrinius. Tuomet tėtis nusprendė, kad laikas supažindinti mane su Lotynų Amerikos muzika. Taigi užaugau apsuptas tokių mambos muzikos stiliaus legendų, kaip Tito Puente, „Cachao”, Celia Cruz ir daugybės kitų, kurių jau nebėra tarp gyvųjų, muzikos. Užaugau su Lotynų Amerikos muzikos koncepcija, suprasdamas, kad prieš salsą buvo mambo ir daugybė kitų afro-kubietiškų ritmų.

Tačiau kai iš šio pasaulio iškeliavo didžiosios mambo muzikos legendos, pajutau, kad kartu su jomis miršta visa tradicija ir paveldas. Taigi viso filmo koncepcija buvo paprasta – nušviesti muzikos istoriją bei pagerbti žmones, kurių indėlis buvo didžiulis. Norėjau, kad žmonės suprastų, iš kur kilo salsa. Salsa yra nuostabi, tačiau tarp jos kūrėjų egzistuoja tiek daug skirtingų mokyklų. Kol mano tėtis – paskutinioji gyva legenda, prisimenanti mambo erą – gyvas ir turi užrašų knygelę su kitų kūrėjų telefonais, norėjau surinkti visą informaciją ir sudėti ją į filmą.

Lietuviai moka vertinti meną

– Ar galite pasakyti, kad šią idėją Jums pavyko įgyvendinti?

– Džiaugiuosi, kad šiame filme man pavyko suburti geriausius muzikantus ir geriausius šokėjus.  Manau, kad labai svarbu paminėti ir tai, kad aštuoni garsūs žmonės, filmavęsi pirmojoje filmo dalyje, jau mirė. Esu pirmasis, ir kiek man žinoma, vienintelis prodiuseris, sugebėjęs suburti juos į vieną filmą ir įamžinęs jų atminimą. Antrojoje filmo dalyje man pavyko suburti tokius aukščiausio lygio ir ryškiausius salsos instruktorius kaip Edis Toresas, Frankas Martinezas, Džimis Antonas, Amanda Estilo, Griselle Ponce ir kt.

– Kaip priima šias idėjas lietuviai, ar daug čia randate Lotynų Amerikos ritmų gerbėjų?

– Jeigu sąžiningai, į Lietuvą sugrįžtu jau trečią kartą, nes noriu patvirtinti savo teoriją, kuri man gimė čia lankantis. Jaučiu, kad lietuviai vertina šokio meną ir kūrybiškumą muzikoje, tikriausiai dėl klasikinės muzikos, tokios kaip Čaikovskio, Bethoveno, Šopeno, įtakos. Pristatydamas čia savo filmą, vesdamas meistriškumo pamokas jaučiu tikrą meilę – nepaviršutinišką, nelėkštą, o labai gilią meilę ir vertinimą to, kas yra tikra. Mane tai iš tiesų įkvepia.

Be to, pastebėjau, kad lietuviai, kaip ir dauguma kitų Rytų Europos šokėjų, salsą šoka labai nuostabiu būdu, labai laisvai, nes nebuvo mokyti griežtų taisyklių ir jų neapriboja tos stiliaus kryptys. Apskritai man pavyko nustebinti amerikiečius: žiūrėdami filmo „La Epoca“ antrąją dalį, kuri, kaip minėjau, buvo filmuota Europoje, žmonės nustebo sužinoję, kad europiečiai taip pat moka šokti salsą.

Didžiausias laimėjimas – žmonių meilė

– Kokiais pasiekimais galite pasidžiaugti?

– Esu labai kuklus, todėl man sunku kalbėti apie pasiekimus. Paprasčiausiai noriu pasakyti, kad mano didžiausias siekis – kad šis filmas pasiektų kuo daugiau žmonių. Vykstu į salsos kongresus visame pasaulyje, kuriuose pristatau savo filmą, rengiu meistriškumo pamokas. Prieš dvejus metus filmo „La Epoca“ pirmajai daliai skirtas „Salsa Grammy“ apdovanojimas. Radijo DJ Amos iš Londono filmo „La Epoca“ pirmosios dalies garso takelį paskelbė metų albumu. Tačiau didžiausias įvertinimas ateina iš žmonių: tai jų meilė, jų siunčiami elektroniniai laiškai, žinutės mano interneto svetainėje ar „Facebook’e“ . Man gera girdėti, kad žmonėms patinka mano muzika, kad jie eina miegoti ar keliasi, jai grojant. Tai didžiausias laimėjimas.

– Kokių turite ateities tikslų?

– Filmas „La Epoca“ yra trijų dalių. Ir toliau statysiu dokumentinius ir meninius filmus, kurie nebus susiję su salsa ar mambo, bet jie visi turės kokį nors muzikinį elementą. Mano pirmoji
meilė – muzika. Esu improvizuojantis pianistas. Mano šeima yra įsteigusi kompaniją, kartu su broliu ir seserimi kuriame garso takelius filmams. Tai puikus būdas mano muzikai patekti į platųjį pasaulį.

Kitas mano tikslas – atsivežti į Lietuvą seserį Raquel-Maria, kuri yra dainininkė, bei tėtį. Jei leis jo sveikata, noriu  drauge surengti koncertą, kuriame susilietų klasikinė ir Lotynų Amerikos muzika. Tokį puikų susiliejimą patyriau per koncertą Palangoje, sutinkant Naujuosius metus – grojau kartu su džiazo virtuozu Leonidu Šinkarenko ir jo ansambliu.

– Kur mūsų skaitytojai galėtų rasti daugiau informacijos apie Jus ir Jūsų filmą?

- Puiku, kad tuo domitės! Paprasčiausiai įveskite filmo pavadinimą Facebook svetainėje ir pridėkite mane prie savo draugų arba apsilankykite interneto svetainėje www.LaEpocaFilm.com, kur galėsite pažiūrėti filmo ištraukas ir paklausyti kai kurių garso takelių. Beje, šiuo metu Lietuvoje ir Europoje rengiu aktorių perklausas, kadangi kituose savo filmuose trokštu atskleisti Rytų Europos kultūras. Tad kviečiu visus, kurie domisi aktoriniu menu, salsos ir mambos šokiais, susisiekti su mumis. 

Irmina Valantonytė