Bręsta nauja policijos pareigūnų protesto akcijų banga, kuri turėtų kilti pavasarį. Apie tai, kad reikia aktyviai išreikšti savo poziciją dėl sparčiai prastėjančios padėties Lietuvos policijoje, svarsto pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos, kurių atstovų yra ir Kėdainiuose.

Palieka alinančią tarnybą

Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis neseniai viešai pareiškė, kad policijai užkraunama naujų darbų, tačiau lėšų tam neskiriama.
Policijos vadovas taip pat pripažįsta, kad pareigūnų skaičius vis mažėja, tačiau iš policijos reikalaujama vis geresnių darbo rezultatų, todėl turintieji galimybę palikti alinančią tarnybą šia galimybe dažniausiai ir pasinaudoja.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas kalba dar atviriau. Jis teigia, kad policija byra, nes ją palieka daugybė pensinio stažo sulaukusių pareigūnų, ištarnavusių 20 metų ir nematančių jokios perspektyvos tęsti tarnybą.

Išėjo devyni pareigūnai

„Rinkos aikštės“ paklaustas, ar Kėdainių policijos pareigūnai irgi palieka tarnybą, rajono Policijos komisariato viršininkas Dainius Dobilas atsakė, kad praėjusių metų antroje pusėje iš darbo išėjo devyni pareigūnai.

Viršininkas paaiškino, kad tai buvo susiję su dviejų komisariato poskyrių naikinimu ir vieno poskyrio steigimu vietoje jų abiejų.

Kai Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurio padalinys yra Kėdainių rajono policijos komisariatas, nusprendė Kėdainiuose reorganizuoti Operatyvaus valdymo bei Areštinės ir konvojaus poskyrius, visiems jų darbuotojams, kaip tokiais atvejais įprasta, buvo įteikti atleidimo lapeliai.

Pasirinko išeitines išmokas

„Nors atleidimo lapelius gavusiems darbuotojams vėliau buvo siūloma dirbti steigiamame naujame poskyryje, tačiau jie turėjo teisę atsisakyti pasiūlymo ir gauti išeitines išmokas. Dalis tuo ir pasinaudojo“, – sako D. Dobilas.

Pertvarkytame Operatyvaus valdymo poskyryje, jungiančiame ir budėtojus, ir areštinę, šiuo metu trūksta net aštuonių pareigūnų. Stengiantis užtikrinti, kad apskritą parą dirbantis poskyris normaliai funkcionuotų, tenka pasitelkti pareigūnus iš kitų komisariato padalinių.

Į pastebėjimą, kad tokiu atveju turėtų nukentėti tų padalinių veikla, komisariato viršininkas negalėjo atsakyti neigiamai.

Neįmanoma matyti ateities

Policijos komisariato Kriminalinės policijos vyresnysis tyrėjas Saulius Sinickis – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas komisariate, jau minėto Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos narys ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos tarybos narys.
Tai, kas vyksta Lietuvos policijoje, paliečia tiesiogiai jį patį, jo kolegas kėdainiečius, be to, jis sužino, kaip jaučiasi pareigūnai kituose komisariatuose.

„Policijoje nuotaikos niūrios, nes kai lėšų mažėja, o darbo krūviai didėja, neįmanoma įžvelgti savo tolimesnę ateitį toje pačioje sistemoje“, – konstatuoja profesinių sąjungų aktyvistas.

Pavasarį – protesto akcijos

„Policijai skirtas biudžetas mažinamas, o galimybė bent tarnybinių automobilių degalams užsidirbti teikiant objektų apsaugos paslaugas pernai atimta. Situaciją dar labiau pablogino praėjusių metų pabaigoje pradėjęs veikti, bet lėšomis neparemtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“, – sudėtingą padėtį trumpai nusako S. Sinickis.

Jis įsitikinęs, kad tarnybą tęsiantys pareigūnai iš visų jėgų stengiasi atlikti savo pareigas, tačiau pastebi, kad viskam yra ribos.
Didėjanti įtampa greičiausiai virs protestais. S. Sinickis sako, kad profesinės sąjungos, kurių veikloje jis dalyvauja, žada pavasarį surengti protesto akcijas.

Reforma dėl to nekalta

Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė sako, kad prie tokios situacijos Lietuvos policijoje buvo einama jau kelerius pastaruosius metus, ir pagrindinė to priežastis buvo ne reforma, kurios būtinumu ji neabejoja:

„Atsimenu, kaip mums, Seimo nariams, buvo aiškinama, kad įgyvendinus reformą policijoje sumažės vadovaujančių darbuotojų, bet išaugs pačios žemiausios grandies pareigūnų skaičius, bus galima mokėti didesnius atlyginimus.

Kiekviena reforma turi duoti ne vien aritmetinį efektą, kai sumažinamos išlaidos. Svarbiausia – kokybinis efektas. Deja, situacija visai kita. Atlyginimai nedidinami, socialinės garantijos apribotos laikinai, bet nieko nėra pastovesnio už laikinumą”.

Komitetas siūlė, bet…

V. Baltraitienė pabrėžia: sunkmečiu kai didėja nedirbančiųjų skaičius, o vietos valdžia neturi galimybių apšviesti miesto gatvių ir gyvenviečių, didėja nusikalstamumas, todėl policijai reikia skirti daugiau lėšų viešajai tvarkai užtikrinti, kad žmonės nebijotų tamsiu paros metu išeiti į gatvę.

Tačiau Lietuvoje pasielgta atvirkščiai – neskyrus pakankamai lėšų nebeužtikrintas patruliavimas švenčių dienomis ir po darbo valandų, nes už tą laiką reikia mokėti dvigubai, o lėšų tam nėra, be to, iš policijos atėmus apsaugos funkcijas, pajamos dar labiau sumažėjo.

„Mes, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, neatsižvelgiant į partiškumą, vieningai siūlėme Vyriausybei šiems metams papildomai skirti policijai bent 5 mln. litų, kad būtų užtikrintas patruliavimas. Deja, Vyriausybė ir šito nesugebėjo padaryti“, – sako V. Baltraitienė.

Reikėjo visu balsu rėkti

Seimo pirmininko pavaduotoja pasigenda didesnės Vidaus reikalų ministro ir Policijos generalinio komisaro iniciatyvos ir pastangų:

„Jie turėjo Vyriausybės kabinetui įrodyti, kad nepakankamai finansuojant Lietuvos policiją ji naikinama savo pačių rankomis, kad prarandami kompetentingiausi darbuotojai, o naujų, išsilavinusių ir sąžiningų, pritraukti vis sunkiau“.

V. Baltraitienė tikina, kad svarstant šių metų biudžetą niekas iš Policijos vadovų nekalbėjo apie smurto artimoje aplinkoje mąstą, nors policija turėjo žinoti, kas atsitiks, kai bus pradėtas įgyvendinti naujasis įstatymas:

„Apie tai rėkti visu balsu reikėjo svarstant biudžetą, o ne dabar, kai biudžetas jau patvirtintas“.

Padėti policijai, kol nevėlu

V. Baltraitienei neramu ir dar dėl vienos policijoje ryškėjančios tendencijos – į policiją vis daugiau ateina merginų, o vaikinų skaičius mažėja, ir ši tendencija ypač akivaizdi rajonuose.

„Jokiu būdu nesu prieš merginas, bet policijos be stiprių jaunų vyrų neįsivaizduoju“, – sako V. Baltraitienė.

Ji dar pabrėžia, kaip svarbu, kad žmonės, išdirbę policijoje ne vienerius metus, turintys patirtį ir kompetenciją, galėtų daryti karjerą:

„Turiu omenyje ne rajonų policijos komisariatus, bet aukštesnes policijos struktūras ir patį Policijos departamentą bei Kriminalinės policijos biurą“.

V. Baltraitienė įsitikinusi, kad nesudarant tos galimybės prarandamas didžiulis potencialas, todėl kol ne vėlu, Vyriausybė turėtų ieškoti papildomų finansų ir padėti policijai vykdyti funkcijas.