Prieš pusantrų metų – 2010-ųjų liepos 8 dieną, Surviliškio seniūnijos Užupės kaime susikūrė „Liaudės“ bendruomenė, prie kurios vairo stojo vos trejetą metų nuolat čia gyvenanti Augenija Gražvyda VAITKEVIČIENĖ.

Per trumpą laiką užupiečiai įsirengė patalpas, nusipirko baldus ir suorganizavo ne vieną renginį.

Kai turi tikslą

„Tiesą pasakius, pati pasisiūliau būti kaimo bendruomenės vadove, nes prieš ją kuriant daug domėjausi jos steigimu. Kita vertus, matyt, žmonės manimi pasitikėjo, kad išrinko“, – šypsosi A. Vaitkevičienė.

Netrukus moteris rimtai ėmė pasakoti apie tai, kad kaimo gyventojams trūksta veiklos, mat Užupė įsikūrusi atokiai nuo miesto.

„Kalbų apie bendruomenės steigimą buvo ir anksčiau, tačiau jos ir likdavo tik žodžiais. Pati ėmiau domėtis kaimo bendruomenės steigimu, jos gyvavimo sąlygomis, gyventojų būrimu ir pan. Pamačiau, kad tai nėra labai sudėtinga, reikia tik entuziastingų žmonių, kurie kaimo labui dirbtų iš idėjos. O jeigu turi tikslą, tai pamažu jį ir pasieki“, – sakė A. Vaitkevičienė.

Išsilaiko iš mokesčio

Iš pradžių iš šimto dviejų kaimo gyventojų į bendruomenę įstojo aštuoniolika. Dabar joje – 23 nariai, tarp kurių daugiausia yra pensinio amžiaus žmonių.
Užupės kaimo „Liaudės“ bendruomenė pavadinta per gyvenvietę tekančio upelio vardu. Ji išsilaiko iš vienąkart per metus renkamo nario mokesčio – dvidešimties litų.

Šiuo metu užupiečiai rūpinasi ką tik parvežtais baldais, kuriuos įsigijo už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skirtas kaimo bendruomenių materialinei bazei gerinti.
„Tikiu, kad baigus tvarkyti bendruomenės centro patalpas ir suorganizavus daugiau kultūrinių renginių, „Liaudėje“ sulauksime ir daugiau užupiečių. Taip pat tikiu, kad atsiras žmonių, kurie panorės paremti mūsų bendruomenę“, – vylėsi A. Vaitkevičienė.

Laukia patalpų

Užupiečiai renkasi nedidelėje vos 32 kvadratinių metrų patalpoje, kurioje patys savo jėgomis pasidarė remontą – išgriovė pertvarą, išdažė sienas, sudėjo naujutėles grindis.
„Anksčiau šiame name buvo nedidelė kolūkio kontora. Dabar visas pastatas priklauso kaimo bendruomenei, tačiau viename jo gale vis dar veikia pieno supirkimo punktas, kuriuo naudojasi pieno gamintojai. Turim sunkumų su pieną superkančia įmone – mums nepavyksta rasti bendros kalbos“, – pasakojo pašnekovė.

Rengs mokymus

„Esame dėkingi Surviliškyje esančios medienos apdirbimo įmonės savininkui Audriui Povilaičiui, kuris mums padovanojo lentų grindims“, – sakė A. Vaitkevičienė.
Moteris įsitikinusi, kad galutinai įrengus patalpas Užupėje padaugės kultūrinių renginių, o vyresnio amžiaus žmonėms bus sudarytos sąlygos mokytis kompiuterinio raštingumo. Tai padėtų jiems laisvai bendrauti su užsienyje gyvenančiais vaikais.

„Pastaraisiais metais Užupėje vis dažniau sodybas perka miestiečiai, kurie čia įsirengia vasarvietes. Jau kalbėjau su naujakuriais ir jie žadėjo įsitraukti į mūsų bendruomenę. Dauguma kaime gyvenančių žmonių tikrai noriai bendrauja, dalijasi savo patirtimi, tad tikiu gera bendruomenės ateitimi ir žinau, kad viskas priklauso tik nuo mūsų pačių aktyvumo. Juk jeigu žmogui maloniau sėdėti namuose ant sofos, o ne nueiti į koncertą ar kitokį renginį, tai niekas jo neprivers“, – įsitikinusi A. Vaitkevičienė.

Važiuoja į seminarus

Energinga moteris ir pati mėgsta mokytis, todėl dalyvauja įvairiuose seminaruose ir mokymuose.

„Į seminarus dažnai važiuoju, nes noriu įgauti patirties, kurią būtų galima pritaikyti savo veikloje. Juose dažnai akcentuojamas bendruomeniškumo ugdymas, bet aš manau, kad tai įmanoma tik dirbant su jaunimu. Tačiau darbuojantis su pagyvenusiais žmonėmis kažką pakeisti yra beviltiškas darbas...“ – pajuokavo A. Vaitkevičienė.

Kartu švenčia

Nepaisydami laikinų nepatogumų, užupiečiai dažnai susirenka bendruomenės salėje, kur kartu švenčia šventes, kalbasi ir sprendžia problemas.

„Čia mes ateidavome ir kai vietoj grindų buvo balkiai ir smėlis“, – šypsosi A. Vaitkevičienė.

Ji pasakojo, kad per pusantrų bendruomenės gyvavimo metų žmonės nuveikė nemažai darbų, sukūrė Užupės kaimo himną: „Užupe, mūsų mielas mažyti kaimeli, Užupe, mūsų sielos dalis. Kaip mes galim tavęs nemylėti, jei tik čia mums pailsi širdis…“

Lanko bendruomenes

Užupiečiai taip pat dalyvavo rajono bendruomenių dienose, kartu su surviliškiečiais vyko į ekskursijas po Lietuvą.

„Labai džiaugėmės, kai mus į savo renginį pakvietė Plinkaigalio kaimo seniūnaitė Laima Matusevičienė, su kuria dažnai susitinkame seminaruose ar Vietos veiklos grupės renginiuose. O į Pašušvyje esantį bendruomenės centrą nuvykome paruošę savo programėlę, taip pat stebėjome jų renginį, bendravome, šokome. Man tai buvo dvigubas
džiaugsmas, nes Pašušvys yra mano gimtas kraštas“, – pasakojo A. Vaitkevičienė.

Dirba savanoriškai

Kaime yra nemažai darbščių, sumanių ir išradingų žmonių, kurie visokeriopai prisideda prie sėkmingo „Liaudės“ bendruomenės gyvavimo.

„Auksinių rankų meistras, didelę patirtį turintis statybininkas Algirdas Berankis su kitu mūsų bendruomenės nariu Stasiu Jasiuku suremontavo bendruomenės patalpas. Tiesa, Algirdas taip pat yra puikus muzikantas. Jis groja Surviliškio liaudiškos muzikos kapeloje“, – pasakojo A. Vaitkevičienė.

Prie kaimo bendruomenės prisideda ir kiti entuziastai – Birutė Staugienė, Daiva Alijauskienė, Vitalija Šarkienė, Marijona Vaičekonienė.

Kodėl Birbynė?

Tiesa, iškart po didžiųjų metų švenčių A. Berankis nuosavu transportu iš Kėdainių parvežė naujus baldus, skirtus kaimo bendruomenei. Dabar pagal galimybes jis kartu su S. Jasiuku juos montuoja.

„Čia gyvenu neilgai – tik 64 metus“, – pašmaikštavo A. Berankis ir prisipažino turintis Birbynės pravardę.

Anot pašnekovo, jis taip vadinamas dėl to, kad nuo mažens grojo įvairiais muzikos instrumentais – saksofonu, trimitu, armonika, akordeonu.

„Dar būdamas dešimties metų pradėjau „koncertuoti“ vestuvėse“, – sakė A. Berankis, pastaruoju metu dažniausiai grojantis akordeonu. Tuo tarpu sūnus tėčiui kieme pakabino iš medžio išdrožtą užrašą „Birbynė“.

Sutiko Naujuosius

Bendruomenės centre šiemet šešiolika žmonių kartu sutiko Naujuosius metus. „Atsinešėme televizorių, klausėmės muzikos, šokome, kieme užsikūrėme laužą“, – prisiminė A. Vaitkevičienė.

Naujųjų metų išvakarėse pas juos užsuko ir kaimo jaunimas. Kartu su vyresniais žmonėmis jie smagiai ir nuotakingai sutiko 2012-uosius.

„Užupėje gyvena labai mažai jaunų žmonių. Juos galime ant pirštų suskaičiuoti. Didžioji dalis gyventojų – pensinio amžiaus žmonės“, – apgailestavo A. Vaitkevičienė.

Išlaikė tradicijas

„Mūsų kaimas garsus tuo, kad antrąją šv. Velykų dieną švenčiame laistymo dieną. Tądien ankstų rytą nedidelė kompanija su muzikantais užupiečius kelia iš miego apšlakstydama vandeniu. Tuomet svečiams į krepšį įdedama lauktuvių, kurios vėliau išdalinamos sunkiai besiverčiantiems gyventojams.

Beje, pagrindinis tos dienos iniciatorius yra S. Jasiukas, kurio tėvai išlaikė, puoselėjo ir vaikams perdavė senąsias tradicijas“, – pasakojo A. Vaitkevičienė.

Ji pasidžiaugė, kad ši tradicija kasmet puoselėjama. Pernai po eitynių užupiečiai susirinko prie bendruomenės centro ir kartu šventė antrąją šv. Velykų dieną. Tąkart susirinkusiems koncertavo Surviliškio liaudiškos muzikos kapela.

Persikėlė iš miesto

Visą gyvenimą A. Vaitkevičienė dirbo Vandens ūkio institute Vilainiuose ir gyveno mieste. Ji – mokslo darbuotoja, inžinierė, baigusi melioracijos ir hidrotechnikos specialybės studijas tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje.

„Mano vyras Jonas paveldėjo tėvų sodybą Užupėje. Jis 1998 metais ėmėsi ūkininkauti, o aš likau dirbti institute. Ilgus metus taip ir blaškiausi tarp miesto ir kaimo. Tačiau prieš trejetą metų čia įsikūrėme, po truputį restauruojame gyvenamąjį pastatą, pasistatėme pirtelę. Turiu pripažinti, kad man smagu kaime. Pripratau ir pamilau Užupę, kur gyvena geri ir nuoširdūs žmonės“, – pasakojo A. Vaitkevičienė, kilusi iš Zambiškio kaimo.

Bendrauja internetu

Dabar moteris su vyru Jonu augina žąsiną Arnoldą, kuris tapo geriausiu draugu, ir nedidelę avių bandą. Laisvalaikiu draugėn buria Užupės kaimo bendruomenę ir leidžia laiką internete. Su vaikais ji bendrauja per „Skype“ – interneto telefonijos tinklą bei kompiuterinę programą, kurių pagalba galima skambinti į viso pasaulio šalis. Be to, populiariame socialiniame tinkle „Facebook“ ji turi ir savo svetainę.

Tiesa, porą kartų ji buvo išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas, mat Floridos valstijoje gyvena sūnus ir dukra.

„JAV praleidau pusmetį, bet nenorėčiau ten gyventi. Pamenu, kaip paskutinėmis viešnagės dienomis mane kamavo nostalgija Lietuvai. Atrodo, viskas gerai, vaikai yra  šalia, aplink nuostabūs žmonės, puikus oras ir gamta, tačiau nepaisant to labai norėjau namo“, – prisiminė A. Vaitkevičienė.

Aušra Malinauskienė