Akademijos gimnazijos kūno kultūros mokytojų darbo kabinete dėmesį pirmiausia atkreipia gausybė sportinius pasiekimus liudijančių taurių.

„Mes net ir sąrašą turime, – atsakydamas į klausimą, ar bandė jas visas suskaičiuoti, šypsosi kūno kultūros mokytojas metodininkas Rimvydas Proscevičius. – Šiuo metu mokiniai yra iškovoję 290 taurių, o dauguma jų laimėta per pastaruosius 20 metų.“

Propaguoja įvairias sporto šakas

2010–2011 mokslo metų Lietuvos sportiškiausios mokyklos konkurse Akademijos gimnazija užėmė trečiąją vietą. Vaikų fiziniu aktyvumu čia rūpinasi mokytojai metodininkai Vygintas Čepas, R. Proscevičius bei antrus metus dirbanti jo dukra Rima Proscevičiūtė.

Pedagogai skaičiuoja, kad per mokslo metus, atstovaudami savo gimnazijai, varžybose bent vieną kartą dalyvavo daugiau kaip pusantro šimto mokinių. Iš viso Akademijos gimnazijoje mokosi 436 mokiniai.

Gimnazistai varžosi labai įvairiose sporto šakose: jie dalyvauja kroso, lengvosios atletikos, kvadrato, futbolo, tinklinio, krepšinio, smiginio, badmintono, svarsčių kilnojimo, virvės traukimo, šaškių, turizmo, orientavimosi varžybose, estafetėse „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, o pernai išbandė slidinėjimą. „Mes skatiname, kad būtų propaguojama kuo daugiau sporto šakų“, – teigia mokytojai.

Kaimo gimnazijos – stiprios

Žinoma, norint gerai pasiruošti varžyboms ir į jas išvykti, reikia įdėti daugiau darbo ir lėšų. Komandas paruošia patys kūno kultūros mokytojai, o kas padeda mokyklai? „Kai vykstame į varžybas atstovauti Kėdainių rajonui, dažniausiai finansuoja rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius, – pasakoja R. Proscevičius. – Tačiau norint atstovauti, pirma turime laimėti savo rajone. Čia mums daug padeda tai, kad įstaigoje turime stiprią sportinę bazę, mokyklos vadovo ir rėmėjų palaikymą.“

Beje, gimnazija turi tik vieną geltonąjį autobusiuką, tačiau visada randamas sprendimas, kaip spėti ir mokinukus namo parvežti, ir į varžybas nukakti. „Beje, rajone, tarp kaimiškųjų gimnazijų, turime daug stiprių varžovų, – į pokalbį įsiterpia R. Proscevičiūtė. – Stiprios yra Krakių, Šėtos, Josvainių gimnazijos, tad kartais rajone turime įveikti didesnę konkurenciją nei nuvykę į apskrities varžybas.“

Akademijoje vaikai – neaptingę

Neretai sakoma, kad šiuolaikiniai vaikai ir jaunimas nenori sportuoti, vengia kūno kultūros pamokų. „Galiu užtikrinti, kad pas mus 95 procentai moksleivių dalyvauja kūno kultūros pamokose. Visoje gimnazijoje galėčiau išvardinti gal penketą mokinių, kurie piktavališkai to nenori. Tikrai nepasakyčiau, kad vaikai aptingę“, – tvirtina 37-tus metus mokykloje dirbantis R. Proscevičius.

„Man pačiai yra tekę susidurti su situacija, kai kelios vyresniųjų klasių merginos sportuoti vengė. Pradžioje tikrai buvo sunku, bet visada galima atrasti, kas vaikus ar jaunimą sudomintų. Šiuo atveju padėjo riedlentės – jos „užkabino“, – šypsosi kūno kultūros mokytojo dukra Rima. – Beje, mes su tėčiu kiekvienas turime savo būdą „prieiti“ prie mokinių, nors griežtumo ir man pakanka.“

Turi geras sąlygas

Anot R. Proscevičiaus, vaikus traukia ir tai, kad mokykla gali pasiūlyti geras sąlygas sportuoti. Pavyzdžiui, Kūno kultūros ir sporto departamentui skyrus lėšų, mokykla įsirengė dirbtinės dangos futbolo aikštelę. „Tai suaktyvino vaikus: jie lekia pažaisti ir per pertraukas, ir vakarais, - sako mokytojas. – Antra, turime gerą sporto salę, sportinę bazę, stadioną. Vyresniųjų klasių mokiniai per laisvą pamoką nevengia ateiti pakilnoti štangų į šalia esantį treniruoklių kambariuką.“

Vaikus motyvuoja ir dalyvavimas varžybose. Pavyzdžiui, Akademijos gimnazistai kasmet sėkmingai pasirodo Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje.

Ypač gilios mokykloje turistų klubo tradicijos, kurias puoselėja R. Proscevičius. Klubą remia UAB „Dotnuvos projektai“, tačiau investuotos lėšos nėra vienkartinės – jos lieka mokyklai. Praėjusiais metais, gimnazijos inauguracijos proga, bendrovė skyrė lėšų turistiniam inventoriui įsigyti, o vasarą finansavo kelionę į Tian Šanio kalnus Kirgizijoje.

Įdomiam laisvalaikiui – „gyvalentės“

Didelio susidomėjimo praėjusią vasarą, miesto šventės metu sulaukė akademiškių pademonstruotos kitokios nei įprastos riedlentės, vadinamos „gyvalentėmis“ (angl. „aliveboard“).

 „Studijų metais įsitraukiau į Sporto savanorių sąjungos veiklą ir susidomėjau tuomet dar nauju dalyku – iš Pietų Korėjos atkeliavusiomis „gyvalentėmis“, – apie neformaliojo ugdymo užsiėmimuose ir pamokose naudojamą naujovę pasakoja entuziastė Rima. – Šio tipo riedlentės susideda iš dviejų lanksčių dalių, besisukiojančių į visas puses. Vadinasi, jos lavina koordinaciją ir mokantis puikiai „įdarbina“ visus kūno raumenis. Vėliau, įvaldžius šią riedlentę, pastangų reikia mažiau, labiau dirba kojos. Na, o pats didžiausias pliusas – „gyvalentėmis“ išmoksta važinėti net ir tie vaikai, kuriems sunkiau sekasi kūno kultūros pamokose, kurie turi antsvorio.“

Įsigyti šį sportinį inventorių, taip pat naudojamą per bendruomenės renginius, stovyklas, padėjo „Dotnuvos projektai“. O sausio 26 dieną
Akademijos gimnazijoje vyks šią techniką įvaldžiusių mokinių tarpusavio varžybos.

Judėjimo nauda – visapusiška

Į klausimą, kokie sportiniai pasiekimai labiausiai džiugina, R. Proscevičius atsako paprastai: džiugina ne tiek rezultatas, svarbiausia yra sudaryti nišą pasireikšti vaikams. „O savo laiko nei vienas negailime. Kai paskaičiuoji, per metus gerą mėnesį praleidžiame varžybose, kurios dažniausiai vyksta šeštadieniais. Yra ir įtampa, jaudulys, organizaciniai reikalai... Kartais prieš varžybas ir naktis būna nemiegota“, – pasakoja patyręs pedagogas.

Jo dukra sako, kad smagiausia būna pajutus, jog vaikams ir jaunimui patinka užsiėmimai, jie neskuba namo, o nori žaisti dar ir dar. „Taip pat matau komandinių sporto šakų naudą: jos išmoko vaikus komandinio darbo, susitelkimo, disciplinos, galiausiai – bendravimo“, – mano mergina.
R. Proscevičiūtė Kūno kultūros akademijoje baigė visuomenės sveikatos studijas, dabar ji dirba Akademijos gimnazijoje visuomenės sveikatos specialiste, turi kūno kultūros pamokų ir neformaliojo ugdymo būrelių. O šiuo metu veikli mergina Sveikatos mokslų universitete siekia įgyti visuomenės sveikatos vadybos magistro laipsnį. „Visada sakau, kad sveikata yra ne sportas, o fizinis aktyvumas. Mes neruošiame profesionalių sportininkų, o skatiname judėti, formuojame fiziškai aktyvų žmogų“, – tvirtina ji.

„Gali užsimerkti ir nematyti, kad vaikas tingi, neina į kūno kultūros pamokas. Tačiau kai po kurio laiko susitinku buvusius mokinius, kuriuos „spaudžiau” judėti, išgirstu jų padėkas.  Suaugę jie įvertina, kad čia, mokykloje, įdėtas darbas formavo jų asmenybę, valią, charakterį“, – priduria R. Proscevičius.

Sportuojanti bendruomenė

Atsakydami į klausimą, kokių pomėgių turi patys, tėvas su dukra šypsosi, kad labiausiai jie mėgsta keliauti. „Seniau į kalnus traukdavo ir mama, kuri taip pat dirba gimnazijoje“, – priduria Rima.

Pašnekovai pabrėžia, kad gimnazijoje sportuoja ne tik mokiniai, bet ir direktorius Liudas Tauginas (beje, jis net krepšinio būrelį turi), mokytojai, įsijungia ir mokinių tėvai. Mokytojai mėgsta turizmą, krepšinį, badmintoną. Gimnazijoje sudarytos sąlygos tėvams su vaikais sportuoti vakarais ir savaitgaliais.

„Susitinkame su Krakių kūno kultūros mokytojais, kartu sportuojame. Beje, su Krakių gimnazija kasmet rengiame Olimpinę dieną, į kurią
įtraukiame netradicinių sporto šakų, pavyzdžiui, ieties metimą, jėgos rungtis,“ – pasakoja R. Proscevičius.

Kūno kultūros mokytojai skatina fizinį aktyvumą ir bendruomenėse. „Kartu su Sporto savanorių sąjungos nariais apsilankome kaimo bendruomenėse, mokome žaidimų – štai pastaruoju metu esame užsidegę žaisti petankę ir kroketą“, – šypsosi Rima.
 
Irmina Valantonytė