2010 gegužės 20 16:19, Darbo partija
Šiandien Seime vykstančios Vyriausybės valandos metu Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, atsakydamas į Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytatuto Gapšio klausimą, pripažino, kad ligoninės neteisėtai renka pinigus iš pacientų už gydymui būtinas medicinos priemones ir paaiškino, kaip šios nelegalios rinkliavos turi būti kompensuojamos.
„Daugeliu atvejų sveikatos priežiūros įstaigos įsigyjamų medicinos priemonių paketą suformuoja be Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės ligonių kasos žinios. Taupydamos lėšas, gydymo įstaigos pateikia ligonių artimiesiems pasiūlymą įsigyti medicinos priemones. Jeigu žmonės neturi tokios galimybės arba, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmoką, atsisako tai padaryti, sveikatos priežiūros įstaigos negali atsisakyti teikti paslaugos, ar neatlikti savo pareigų. Šiuo atveju tenka susiduri su sveikatos priežiūros įstaigų vadovų piktnaudžiavimais. Šito išgyvendinti neįmanoma, bet situacija yra analizuojama“, — kalbėjo R. Šukys.
V. Gapšiui patikslinus, kur turėtų kreiptis už medicinos pagalbos priemones ar preparatus jau sumokėję asmenys, R. Šukys atsakė: „Pirmiausia reikia kreiptis į steigėją. Ne visų gydymo įstaigų steigėjai yra SAM. Daugeliu atvejų gydymo įstaigų steigėjos yra savivaldybių tarybos. Apie tokius atvejus reikia informuoti savivaldybes ir merus. SAM tiesiogiai nubausti vieną ar kitą gydytoją arba vadovą už tokius atvejus neturi priemonių, bet jeigu steigėja yra SAM, mes galime reaguoti. Mes atliksime patikrinimus ir, nustačius, kad apmokėti už medicinos pagalbos priemones ar preparatus buvo prašoma nepagrįstai, šios priemonės bus kompensuotos“.
„Tenka gauti daug nusiskundimų dėl to, kad ligoninėse prieš operacijas prašoma nusipirkti tam tikrų vaistų, lašelinių, medicinos priemonių, kurios turėtų būti kompensuojamos. Akivaizdu, kad tokie prašymai yra neteisėti. Tai yra labai didelė problema, nes žmonės pyksta, juk jau sumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokas jie dar yra verčiami įsigyti tam tikrų preparatų ar medicinos priemonių. Šiandien ministras paaiškino ką tokiu atveju reikia daryti ir kaip šios lėšos gali būti kompensuotos pacientams“, — sako V. Gapšys.
„Tokios konfliktinės situacijos kyla dėl to, kad pacientai dažnai nežino savo teisių arba prieštarauti ar atsisakyti gydytojui jiems yra nepatogu. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turėtų labai stengtis, kad tokių situacijų būtų išvengta jų įstaigose. Kita vertus, gydytojams-vadovams derėtų aktyviau ginti savo ligoninių finansinius interesus siekiant, kad jų vadovaujamos įstaigos gautų tinkama finansavimą sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Dažniausiai jie nuolaidžiauja SAM ir Ligonių kasoms, o savo gydytojams duoda nerašytus nurodymus kreiptis su tokiais prašymais į pacientus. SAM ir Ligonių kasos privalo pasakyti visiems už ką moka valstybė ir už ką turi mokėti pacientai“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.
„Daugeliu atvejų sveikatos priežiūros įstaigos įsigyjamų medicinos priemonių paketą suformuoja be Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės ligonių kasos žinios. Taupydamos lėšas, gydymo įstaigos pateikia ligonių artimiesiems pasiūlymą įsigyti medicinos priemones. Jeigu žmonės neturi tokios galimybės arba, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmoką, atsisako tai padaryti, sveikatos priežiūros įstaigos negali atsisakyti teikti paslaugos, ar neatlikti savo pareigų. Šiuo atveju tenka susiduri su sveikatos priežiūros įstaigų vadovų piktnaudžiavimais. Šito išgyvendinti neįmanoma, bet situacija yra analizuojama“, — kalbėjo R. Šukys.
V. Gapšiui patikslinus, kur turėtų kreiptis už medicinos pagalbos priemones ar preparatus jau sumokėję asmenys, R. Šukys atsakė: „Pirmiausia reikia kreiptis į steigėją. Ne visų gydymo įstaigų steigėjai yra SAM. Daugeliu atvejų gydymo įstaigų steigėjos yra savivaldybių tarybos. Apie tokius atvejus reikia informuoti savivaldybes ir merus. SAM tiesiogiai nubausti vieną ar kitą gydytoją arba vadovą už tokius atvejus neturi priemonių, bet jeigu steigėja yra SAM, mes galime reaguoti. Mes atliksime patikrinimus ir, nustačius, kad apmokėti už medicinos pagalbos priemones ar preparatus buvo prašoma nepagrįstai, šios priemonės bus kompensuotos“.
„Tenka gauti daug nusiskundimų dėl to, kad ligoninėse prieš operacijas prašoma nusipirkti tam tikrų vaistų, lašelinių, medicinos priemonių, kurios turėtų būti kompensuojamos. Akivaizdu, kad tokie prašymai yra neteisėti. Tai yra labai didelė problema, nes žmonės pyksta, juk jau sumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokas jie dar yra verčiami įsigyti tam tikrų preparatų ar medicinos priemonių. Šiandien ministras paaiškino ką tokiu atveju reikia daryti ir kaip šios lėšos gali būti kompensuotos pacientams“, — sako V. Gapšys.
„Tokios konfliktinės situacijos kyla dėl to, kad pacientai dažnai nežino savo teisių arba prieštarauti ar atsisakyti gydytojui jiems yra nepatogu. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turėtų labai stengtis, kad tokių situacijų būtų išvengta jų įstaigose. Kita vertus, gydytojams-vadovams derėtų aktyviau ginti savo ligoninių finansinius interesus siekiant, kad jų vadovaujamos įstaigos gautų tinkama finansavimą sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Dažniausiai jie nuolaidžiauja SAM ir Ligonių kasoms, o savo gydytojams duoda nerašytus nurodymus kreiptis su tokiais prašymais į pacientus. SAM ir Ligonių kasos privalo pasakyti visiems už ką moka valstybė ir už ką turi mokėti pacientai“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.
Griežtai draudžiama Kėdainietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kėdainietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kėdainietis.lt nuorodą.




