Retas, išgirdęs kalbant apie plastinę chirurgiją, prieš akis mato ne dailias žurnalų viršelių herojų linijas, bet žmones, kuriems šios srities specialistai grąžina išvaizdą po avarijų, traumų, ar tuos, kurie nuo vaikystės kentė patyčias dėl įgimto veido ar kūno defekto.

Gydytojai sako, kad pacientų, norinčių tiesiog save patobulinti, – mažuma. Smukusi valstybinių institucijų ir piliečių pagarba ne tik gyvybei, bet ir gydytojams iškreipia šių specialistų darbą, o privati medicina dar sunkiai randa vietą ilguose biurokratijos koridoriuose.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ tęsia pokalbių ciklą su gydytojais ir šį kartą pateikia išskirtinę diskusiją su trijų didžiausių plastinės chirurgijos klinikų Lietuvoje specialistais.

Diskusijoje dalyvavo Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas medicinos mokslų daktaras Darius Radzevičius, Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugijos „Manus Lithuanica“ pirmininkas, „VitkusClinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Veido ir žandikaulių skyriaus vedėjas, DR klinikos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Renaldas Vaičiūnas, Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos prezidentas, DR klinikos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Dainius Balčiūnas.

Atrodo, kad apie jus ir kolegas girdime nuolat. Tačiau retai kas susimąsto, koks iš tikrųjų yra kasdienis jūsų darbas. Ko visuomenė nežino apie plastinę rekonstrukcinę chirurgiją?

D. Jauniškis: Mes visada vaikštome peilio ašmenimis. Nedidelis nukrypimas – ir iš karto puola žurnalistai, advokatai. Žinoma, to neišvengsime. Žmonės turi suprasti, kad pacientams nelinkime blogo – mes norime padėti ir nesvarbu, ar tai smulkus defektas, ar didelė rekonstrukcinė operacija. Darbas sudėtingas, dirbame su audiniais, pasitaiko, kad ne visada gali prognozuoti, kaip gis.

D. Radzevičius: Gal žmonės įsivaizduoja, kad mes lyg teptuku paišome. Nesame skulptoriai, mes esame gydytojai chirurgai. Plastinės operacijos rizikingos, nes sveiki pacientai ateina pasitobulinti veido ar kūno linijų. Chiruginė korekcija – rimtas įsikišimas į žmogaus kūną, tad visuomet egzistuoja komplikacijų, infekcijų, siūlių netoleravimo rizika. Šiai chirurgijos šakai būdinga, kad pacientui gali nepatikti gautas rezultatas.

Aš, pavyzdžiui, per metus operuoju apie šimtą vaikų nuo 3 iki 4 mėnesių, kuriems įgimtos plaštakos deformacijos. Kai kuriuos iš šių vaikų operuoju po kelis kartus. Ar tai kam nors įdomu? Plastinė chirurgija – tai ir rekonstrukcinė chirurgija, kai operuojami tiek vaikai, turintys įgimtų defektų, tiek suaugusieji, turintys įgimtų ir įgytų defektų. Tai ne vien nosies ir krūtų korekcija, kaip gali kai kam atrodyti.

D. Balčiūnas: Visuomenei neįdomu, kad buvo atliktos sudėtingos kūno dalių rekonstrukcijos. Tai galbūt įdomu pacientui, jo aplinkai, gal įdomu ir žmonėms, bet valstybei – ne. Valstybė iš kokių 800 litų tai vertina 10 litų. Visuomeninės organizacijos turėtų suklusti. Pastarieji treji metai parodė, kad gydytojams blogai, pinigų nėra, jie emigruoja iš Lietuvos.

ekonomika.lt