Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius informuoja, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras rugsėjį skelbia kovos su vėjaraupiais mėnesiu ir ragina tėvus, švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojus bei žiniasklaidą griauti mitus ir pasirūpinti šios ūmios virusinės ligos prevencija.

Vėjaraupiai – viena iš dažniausių vaikų užkrečiamųjų ligų. Kasmet Lietuvoje registruojama keliolika tūkstančių susirgimų. Kėdainių rajone 2007–2009 m. diagnozuota nuo 275 iki 506 susirgimo vėjaraupiais atvejų. Vidutiniškai 97,8 procento susirgusiųjų sudaro vaikai. Pastaraisiais metais nustatyta sergamumo vėjaraupiais mažėjimo tendencija. Palyginti su 2009 m., 2010 metais per tą patį laikotarpį sergamumas vėjaraupiais mūsų rajone sumažėjo 76 proc., tačiau vėjaraupiai vis dar išlieka viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų.

Rudenį į mokymo ir ugdymo įstaigas susirenka daug vaikų ir susidaro itin palankios sąlygos šiai užkrečiamai ligai plisti. Tėveliai kviečiami būti budrūs ir pasirūpinti ne tik savo, bet ir greta esančių vaikučių sveikata ir, pastebėję pirmuosius ligos požymius, neleisti vaikų į kolektyvą. Kuo anksčiau izoliuojamas ligonis, tuo mažesnė grėsmė kyla aplinkiniams.                                                                           

Vėjaraupių (varicella) virusas dažniausiai sukelia dvi ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę (herpes zoster).

Vėjaraupiai – dažna viruso sukeliama infekcinė liga. Ja dažniausiai sergama vaikystėje, tačiau susirgti galima ir vyresniame amžiuje. Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Šios ligos slaptasis periodas trunka 15–21 d. Užsikrečiama oro-lašeliniu būdu, per seiles, tiesioginiai kontaktuojant ir retai per placentą. Jei moteris užsikrečia 5 dienas iki kūdikio gimimo, tai tuomet reikia gydyti ir kūdikį. Sergant vėjaraupiais virusas patenka į nervų galūnes.

Žinant, kad suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau dėl komplikacijų išsivystymo rizikos, tėveliams gali kilti pagunda tiesiog leisti savo vaikui persirgti šia liga jaunesniame amžiuje. Neapsirikite. Persirgus vėjaraupiais susidaro ilgalaikis imunitetas šiai ligai, tačiau virusas neišnyksta ir tikimybė susirgti antrą kartą išlieka.

Šiai ligai būdinga staigi pradžia: pakyla temperatūra, juntamas silpnumas, maži vaikai gali vemti ir viduriuoti, ligonio plaukuotoje galvos dalyje ir įvairiose odos vietose atsiranda raudonų dėmelių, kurios greitai virsta pūslytėmis, pilnomis skysčio. Gleivinių pūslelės greit pratrūksta ir susidaro opelės. Ligonį beria 2–5 dienas. Ligonis dar gali užkrėsti kitus 5 dienas po to, kai atsiranda paskutinis šviežias bėrimas. Pasveikstama per 10–15 dienų. Profilaktiškai ligoniai izoliuojami 9 dienoms nuo tada, kai atsirado pirmieji bėrimai. Šeimoms tai sudaro didelių nepatogumų, nes tėveliai priversti spręsti, kam reikia slaugyti sergantį šeimos narį.

Tačiau kam gi sirgti, jei šios ligos galima išvengti pasiskiepijus. Nuo 2002 metų skiepai nuo vėjaraupių rekomenduojami ir Nacionaliniame skiepų kalendoriuje, tačiau skiepijimas minėta vakcina yra mokamas. Rekomenduojama skiepyti visus nesirgusius vaikus nuo 15 mėnesių amžiaus. Tik skiepai padeda išvengti ligos ir jos galimų komplikacijų bei ateityje nemalonios ligos – juostinės pūslelinės...

Daugiau informacijos apie vėjaraupius ir skiepus nuo jų galite gauti visose gydymo įstaigose.                                                                                                                                         

Parengė:Lolita Menčikovienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 347) 60422.